Kelmės rajone, Toleikių kaime gyvenantis Kęstutis dar neatšventė trisdešimtmečio, tačiau jo gyvenimo istorija – itin skausminga. Jaunystėje ilgą laiką vartojęs įvairius surogatinius, naminius alkoholinius gėrimus, galiausiai Kęstutis atsidūrė komoje. Po keturių parų jaunas vyras pabudo nebegalėdamas įžvelgti net savo palatos numerio.
Aklųjų ir silpnaregių draugijų vadovai pripažįsta, kad daugelis panašaus likimo žmonių vengia viešai kalbėti, kodėl neteko regėjimo. Nors gydytojai toksikologai nuolat perspėja, kad neaiškios kilmės alkoholiniuose gėrimuose neretai gali būti akis, smegenis ir kitus vidaus organus pažeidžiančio metanolio bei kitų nuodingų medžiagų.
Prieš penkerius metus – antras gyvenimas
„Buvau numiręs. Su elektros šoku atkėlė“, – nelemtas dienas, staiga ištikusias jį prieš penkerius metus, prisimena Kęstutis. Tuomet jam tebuvo vos 23-eji. Vaikų namuose augęs vyras neslepia, kad tuomet jam daugiau niekas nerūpėjo – tik išgerti. Taip gyveno visa jo draugų kompanija. O gėrimus jauni vyrai pirkdavo iš „taškų“ kaime, kurių tuo metu buvo apstu.
Vis dėlto pabudęs iš komos ir gavęs antrą gyvenimo šansą jaunas vyras nusprendė imtis pokyčių, atsisakyti senųjų įpročių ir draugų, ir šiuo savo sprendimu labai džiaugiasi. Jis taip pat sutiko pasidalinti savo gyvenimo istorija su visais Lietuvos žmonėmis, taip ragindamas ir kitus nustoti žudyti save.
„Norėčiau palinkėti ir draugams, ir taip, kad negertų tų naminių. Ir išvis negertų“, – sakė Kęstutis, kai aplankėme jį mediniame kaimo vienkiemyje. Čia jis gyvena kartu su gyvenimo drauge Oresta ir dviem atžalomis – mokyklą pradėjusia lankyti dukrele ir pirmuosius metus einančiu sūnumi.
Pasak Kęstučio, sprendimas iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, galima sakyti, jam išgelbėjo gyvybę. Vyras pasakoja, kad vienas iš senųjų draugų gyvenimą jau baigė savižudybe, kitiems sunku įžvelgti gyvenimo prasmę, o beviltiškumą toliau skandina bet kokiuose svaigaluose.
Norėtų pilnaverčio gyvenimo
Jauna šeima Toleikiuose įsikūrė neseniai gerų žmonių jiems suteiktame name, kurį šiedu ir prižiūri. Pavasarį jie svajoja užsiveisti triušių ir vištų, pasistatyti šiltnamį. Tiesa, savomis jėgomis to padaryti nepavyks – prašys draugų pagalbos, nes dėl itin prasto regėjimo Kęstučiui toks uždavinys jau būtų per sunkus.
Jauno vyro kasdienybė dabar – monotoniška: „Atsikeliu, nusiprausiu, einu malkų parnešu, vandens, krosnį užkuriu. Ir prie televizoriaus…“ Taip praslenka visas ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris.
Nors Kęstutis labai norėtų paprastų dalykų – eiti į darbą, užsidirbti, išlaikyti šeimą ir jaustis naudingu. Vis dėlto jam tai – sunkiai įveikiamas uždavinys.
„Šiemet būčiau darbą gavęs, pamatė, kad turiu tik dešimt procentų darbingumo, ir nepriėmė. Išbraukė visam laikui. Sakė, tokio darbo nerasime tau“, – apie pastarąjį apsilankymą darbo biržoje su didele nuoskauda pasakoja Kęstutis.
Vaikų ir žmonių veidų – nebeįžiūri
Gerų žinių Kęstučiui neturi ne tik darbo biržos specialistai, bet ir gydytojai – prarasto regėjimo atstatyti nebeįmanoma. O ir sveikata po keturių komoje praleistų parų jau nebe ta.
„Kasos uždegimas buvo, ir prie kepenų kažkas. Ir dabar širdį bado ir bado, ir nežinau kodėl“, – atvirauja Kęstutis.
Nors iki tos nelemtos dienos, kai jaunas vyras staiga pasijuto blogai ir atsidūrė komoje, Kęstutis matė puikiai, o ir kitais sveikatos negalavimais nesiskundė.
„Ligoninėje kai pabudau iš komos, išsigandau, – pamena. – Išėjau į tualetą, parėjau ir nebematau, kur mano palata. Nematau palatos numerio“.
Nuo to laiko Kęstutis aplinkinius mato tik per miglą, jų veidų nebeįžiūri, pasirūpinti vaikais ar gyventi savarankiškai jam būtų sunku, todėl gyvenimo draugė jam – tikra paguoda. Vaikų veidus jis gali įžvelgti tik iš labai arti. Vos iš keliasdešimties centimetrų atstumo žiūri ir televizorių.
„Ir valgyti sunku pasidaryti, ir rūbų nesusirandu, kai reikia kur nors važiuoti. Kartais purvinus apsivelku nematydamas“, – užklupusiais kasdieniais sunkumais dalijasi Kęstutis.
Lieka nuošalyje, jei nesikabina patys
Janina Samušienė, Kelmės aklųjų ir silpnaregių centro vadovė, pasakoja, kad tokios skaudžios istorijos, kaip Kęstučio, jų praktikoje nėra dažnos, tačiau pasitaiko.
„Stodamas į draugiją žmogus neprivalo nurodyti priežasties, kodėl visiškai ar dalinai neteko regėjimo. Paprastai tokiais atvejais žmonės nelinkę atvirauti apie savo praeitį. Tik vėliau bendraujant pasipasakoja arba tai galima suprasti iš tam tikrų detalių ir nuotrupų“, – sako J. Samušienė.
Pasak Aklųjų ir silpnaregių centro vadovės, ypač skaudu, kai regėjimo netenka jauni žmonės, kuriems dar visas gyvenimas prieš akis.
„Nematant, kaip ir turint bet kokią kitą negalią, Lietuvoje nėra paprasta susirasti darbą ir gyventi pilnavertį gyvenimą, ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimuose. Integracijos programų ir palaikymo yra, padėti galime, bet reikia ir didelės paties žmogaus iniciatyvos. Kas sveikam žmogui gaunasi savaime, iš nereginčiojo tai pareikalauja milžiniškų pastangų“, – teigia specialistė.
Nelegalūs prekybos „taškai“ – žudikai
Lietuvos Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja, gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė perspėja, kad žmogui pakaktų išgerti 10 ml gryno metilo alkoholio (matanolio) ir jis apaktų. O metanolis kaip šalutinis produktas dažnai susidaro įvairiuose nelegaliuose ir surogatiniuose alkoholiniuose gėrimuose, tokiuose kaip spirito mišiniai, langų ploviklio distiliatai, namų gamybos degtinė, populiariai vadinama „samagonu“.
„Išgėrus metilo alkoholio žmogaus organizme susidarę formaldehidas ir skruzdžių rūgštis sukelia įvairias komplikacijas – sutrinka inkstų veikla, pažeidžiami kiti organai. Apsinuodijus atsiranda girtumą primenantys požymiai – galvos svaigimas, dezorientacija, dirginamas virškinamasis traktas, centrinė nervų sistema, prasideda pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, gali sutrikti sąmonė, prasidėti traukuliai“, – apsinuodijimo simptomus vardija gydytoja toksikologė.
Pasak L. Gruzdytės, apsinuodijus metanoliu maždaug pusei pacientų išsivysto regos sutrikimai: mirgėjimas akyse, dvejinimasis, susiaurėja regėjimo laukas, vėlesnėje stadijoje gali pasireikšti ūminis kasos arba inkstų uždegimas, atsirasti traukuliai, koma, apakimas.
„Taškų“ – vis dar tūkstančiai
Kęstutis Kupšys, nelegalios prekybos žemėlapį sukūrusios visuomeninės organizacijos „Lietuva be šešėlio“ vadovas, primena, kad Lietuvoje vis dar yra daug veikiančių nelegalių prekybos vietų, žmonių vadinamų „taškais“, kuriuose pardavinėjamos kontrabandinės cigaretės, degalai, neaiškios kilmės surogatinis alkoholis.
„Per beveik trejus metus, kiek jau veikia šešėlio žemėlapis, gavome daugiau nei 7300 gyventojų pranešimų apie veikiančius „taškus“. Šiuo metu vis dar yra daugiau 2000 pažymėtų nelegalios prekybos vietų – tai dideli skaičiai. Kiekvienas toks „taškas“ aplink save sėja mirtį ir žaloja šimtų žmonių sveikatą ir gyvenimus“, – sako K. Kupšys.
Daugiau informacijos:
Kęstutis Kupšys, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas, mob. +370-698-76444, el. paštas Lietuva@beseselio.lt, www.beseselio.lt
Istorijos herojus Kęstutis Lymantas – kontaktų teirautis Kęstučio Kupšio. Jie suteikiami tik gavus Kęstučio Lymanto sutikimą dėl konkretaus pokalbio
Janina Samušienė, Kelmės aklųjų ir silpnaregių centro vadovė, +370 614 40937, el. paštas kelme@lass.lt
Laima Gruzdytė, Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja, gydytoja toksikologė, tel. (8-5) 236 20 52, laima.gruzdyte@sam.lt
Kęstutis Kupšys
Direktorius
Viešoji įstaiga „Lietuva be šešėlio“
