Artėjant vasarai vaikai ir paaugliai aktyviau ieškosi sezoninių darbų; tokie papildomi laikini darbuotojai aktualūs tampa ir kai kurių veiklos sričių įmonėms.
Tačiau tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti ir savo teises, ir pareigas. Todėl prieš prasidedant sezoniniams darbams Valstybinė darbo inspekcija (VDI), bendradarbiaudama su Lietuvos darbo biržos Jaunimo darbo centrais, vykdo jaunimo vasaros konsultacijas.
Šių renginių grafikas yra paskelbtas VDI interneto svetainėje www.vdi.lt.
VDI primena: bet kokio amžiaus jaunajam darbuotojui svarbiausia įsidėmėti – įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Būtent darbo sutartis yra garantas, kad darbdavys atsiskaitys su darbuotoju; ji suteiks galimybę apginti savo teises tiek dėl darbo ir poilsio laiko, tiek dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, tiek dėl žalos atlyginimo nukentėjus darbe ar pašalpos susirgus.
Jaunimas, jų tėvai ar norintys įdarbinti jaunus asmenis darbdaviai su darbo inspektoriais taip pat gali pasikonsultuoti telefonu Vilniuje 213 9772, elektroniniu paštu (info@vdi.lt) arba VDI Facebook paskyroje. Naudinga informacija taip pat pateikiama VDI interneto svetainės rubrikoje „VDI – jaunimui“.
Tolesnėje informacijoje VDI pateikia atsakymus į dažniausius klausimus.
Jei įsidarbinti nori jaunas asmuo
Tėvams. Vaikams. Darbdaviams. Klausimai, į kuriuos Jūs galbūt ieškote atsakymo
1. Kas yra jaunas asmuo?
Tai asmuo iki aštuoniolikos metų. Paauglys – jaunas asmuo, kuriam yra ne mažiau kaip šešiolika ir ne daugiau kaip aštuoniolika metų. Vaikas – jaunas asmuo iki šešiolikos metų.
2. Nuo kelerių metų galima įsidarbinti?
Įsidarbinti galima nuo keturiolikos metų. Tačiau net ir tokio vaiko darbas turi būti įformintas darbo sutartimi. Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.
3. Kas yra darbo sutartis?
Tai susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo sąlygų (kokį darbą reikės dirbti, kur jį atlikti, koks bus atlygis už tai, kiek valandų per dieną ir kiek dienų per savaitę reikės dirbti ir pan.). Sutartis sudaroma raštu dviem vienodais egzemplioriais, kurių vienas lieka darbdaviui, o kitas – darbuotojui.
4. Ar keturiolikmetis gali savarankiškai sudaryti darbo sutartį?
Ne. Vaikui nuo keturiolikos iki šešiolikos metų darbo sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštiško sutikimo, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius numatytus darbus, o mokslo metų laikotarpiu – ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiško sutikimo.
5. Kokius darbus gali dirbti vaikai?
Vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų leidžiamų lengvų darbų (tokių, kurie saugūs, nekelia pavojaus vaiko sveikatai, vystymuisi ir netrukdo lankyti mokyklos) sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės. Tokie darbai yra, pvz., uogų, vaisių skynimas, daržovių ir bulvių rinkimas ir perrinkimas; mažų naminių gyvuliukų ir paukščių priežiūra; reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose; laikraščių ir žurnalų pardavimas; smulkių ir lengvų prekių priėmimas, skaičiavimas, rūšiavimas ir pakavimas; lengvi pagalbiniai darbai įvairių smulkių prekių kioskuose, parduotuvėse, spaudos kioskuose; švarių skalbinių rūšiavimas ir pakavimas skalbykloje; naudotų indų ir įrankių rinkimas į vežimėlius ir vežimas į indų plovyklą; patalpų (išskyrus tualetus) valymas vaikų ugdymo, maitinimo įstaigose; drabužių ir kitų prekių demonstravimas ir t.t.
6. Ar nustatyti ir kiti apribojimai, susiję su jaunų asmenų darbais?
Minėtame Vyriausybės nutarime taip pat išvardyti jauniems asmenims draudžiami dirbti darbai (pvz., kur galimas konstrukcijų griūties pavojus; darbas, keliantis aukštos įtampos elektros poveikio pavojų; darbas, kurio spartą lemia mechanizmai ir pan.) ir darbai, kuriuos dirbdami jauni asmenys gali būti paveikti jų sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių (tam tikrų fizikinių, biologinių, cheminių, psichofiziologinių veiksnių).
7. Kada galima pradėti dirbti?
Kitą dieną, kai sudaryta darbo sutartis ir kai darbdavys informavo apie galinčius kilti pavojus ir priemones jiems išvengti, pasirašytinai supažindino su būsimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis ir instruktavo, kaip saugiai atlikti pavestą darbą.
8. Kokia gali būti vaiko darbo laiko trukmė?
Vaikas gali dirbti iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 val. per dieną ir 35 val. per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų metu. Šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų.
9. O koks nustatytas poilsio laikas?
Paros nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 val. laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 val. paeiliui, paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 val. paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 valandos ryto. Jauniems asmenims, kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., dar privalo būti suteikta mažiausiai 30 min. papildoma pertrauka darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.
Savaitės poilsis turi trukti ne mažiau kaip 2 poilsio dienos paeiliui per savaitę, viena iš jų – sekmadienį.
10. Kokios jauniems asmenims dar yra papildomos lengvatos?
– Draudžiama skirti dirbti naktį.
– Draudžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus.
– Negalima skirti budėti įmonėje ar namuose.
– Poilsio ir švenčių dienomis jauni asmenys gali būti skiriami dirbti tik jiems sutikus.
– Negali būti nustatytas išbandymas darbdavio iniciatyva sudarant darbo sutartį.
– Jauno asmens reikalavimu jam nustatomas ne visas darbo laikas.
– Kasmetinių atostogų trukmė – 35 kalendorinės dienos.
– Teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką.
– Draudžiama siųsti jauną asmenį į komandiruotes.
– Negali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Naujoko darbe atmintinė
Šiuos patarimus būtų naudinga iškirpti ir įteikti kiekvienam pradedančiajam dirbti: jie padės susigaudyti, kaip elgtis naujoje veiklos srityje, o gal net išgelbės gyvybę ar sveikatą.
Žinokite:
• Nesiimkite jokios užduoties, kol jūsų tinkamai neapmokė, kaip ją vykdyti.
• Jei manote, kad prieš pradedant darbą instruktuodami jus perkrauna informacija arba ją pateikia per greitai, paprašykite jus mokančiojo kalbėti lėčiau ir dar kartą pakartoti instrukcijas.
• Neišeikite už savo darbo vietos ribų, nebent jums tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių jums nežinomų pavojų, pavyzdžiui, virš galvos ištiesti laidai, slidžios grindys, nuodingos cheminės medžiagos ir pan.
• Jei ko nors tikrai nežinote – paklauskite. Išvengti nelaimės darbe gali padėti jus prižiūrintis vyresnysis asmuo ar bendradarbis.
• Drąsiai sakykite, kada jus reikia daugiau pamokyti ar ką nors paaiškinti.
• Atlikdami užduotį, naudokite tinkamas asmenines apsaugines priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti specialus apavas, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai, ausų kištukai ir kt. Įsitikinkite, kad tikrai žinote, kada ir kokią aprangą naudoti, kur ją rasti, kaip naudoti ir kaip prižiūrėti. Jei dirbate su kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį, prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan. – kad po keleto metų netektų vargti dėl stuburo, akių ar kitų ligų.
• Sužinokite, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.
• Nedelsdami savo darbų vadovui, darbuotojų saugos ir sveikatos atstovui, jei toks yra, praneškite apie visus nelaimingus atsitikimus darbo vietoje.
• Neignoruokite jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti didelės sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius darbų vadovui, prižiūrinčiam vyresniam asmeniui, kad jus nukreiptų pas gydytoją, į darbo medicinos tarnybą, jei tokia yra.
• Laikykitės gautų patarimų ir instrukcijų.
Nerita Šot
VDI Komunikacijos skyriaus vedėja
