Pastaruoju metu miestuose atgimsta geriamojo vandens vandenpylės, vandens kranai, skirti atsigaivinti. Sovietmečiu metų jų buvo pristatyta daug. Tuomet iš viešų vandens kranų žmonės imdavo vandenį ne tik prausimuisi, maistui gaminti ar higieninėms reikmėms, bet ir atsigaivinti. karštomis dienomis. Vėliau, išplėtus vandentiekio tinklus, ši vieša gėrybė buvo pradėta naikinti ir dėl galimai pažeistų higieninių reikalavimų ir dėl to kad, kad už šią paslaugą vandens tiekėjams nebuvo mokama.
Karščio stulpeliui kylant vis aukščiau, medikai primena, kaip svarbu gerti pakankamą kiekį vandens.
„Karščių metu gausiai prakaituojame, o su skysčiais netenkame ir svarbių mineralinių medžiagų, organizme gali būti pažeistas natrio – kalio balansas. Negeriant vandens, ypač vyresnio amžiaus žmonėms gali sutrikti širdies veikla, ritmas, o tai jau gresia infarktu“, – primena gydytoja – dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Kiek vandens reikia išgerti? Anot J.Dobrovolskienės, reikia laikytis paprastos taisyklės: vienam ūgio centimetrui – dešimt mililitrų vandens. Pavyzdžiui, jei žmogaus ūgis yra 1,60 metro, jis per parą turi išgerti 1,6 litro vandens. Mažiausiai per parą būtina išgerti litrą vandens. Tai – fiziologinė būtinybė.
„Puiku, kad miestuose vėl atgimsta viešos vandenpylės, kranai. Žmogui svarbiausia yra atsigerti, o save vėsinant papildomai dar galima ir apsišlakstyti“, – pataria medikė.
Šiuo metu Kaune yra du geriamojo vandens fontanėliai, abu jie veikia Rotušės aikštėje pakankamai netoli nuo maldininkų lankomų šventovių.
Pernai bendrovė „Šiaulių vandenys“ šiauliečiams ir miesto svečiams dovanojo geriamojo vandens vandenpylę, kurią įrengė miesto centre, Prisikėlimo aikštės skverelyje, prie fontano „Saulės diskai“. Per praėjusių metų vasaros sezoną (gegužės-rugsėjo mėnesiais) iš šios vandenpylės buvo sunaudota 10 kub. m vandens.
Alytuje artimiausiu metu turėtų veikti jau keturios vandenpylės. Viena skvere šalia fontano jau veikia, kitos bus įrengtos artimiausiu metu. Jonavoje yra įrengti du kranai žmonėms atsigaivinti.
Tuo trapu Klaipėdoje priešingai – viešų vandenpylių atsisakoma. Pernai panaikintos paskutinės dvi vadinamosios vandens kolonėlės Klaipėdos priemiesčiuose. „Tokios kolonėlės anksčiau buvo pastatytos ten, kur nebuvo vandentiekio tinklų. Dabar centralizuotas miesto vandentiekis nuvestas praktiškai į visus namus ir puikios kokybės vanduo bėga iš krano, tad nėra jokio reikalo jį nešti namo kibirais“, – sako Leonas Makūnas, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.
Pasak jo, jei miesto vadovai ar bendruomenė pareikštų norą kažkurioje senamiesčio vietoje turėti reprezentatyvų geriamojo vandens šaltinėlį atsigaivinimui, bendrovė paieškotų galimų vietų. Tačiau kol kas tokių norų niekas neišsakė.
Daug kur vengiama įrengti kranus, nes tai pakankamai daug kainuoja. Tačiau Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus žodžiais, jei paslauga naudinga bendruomenei ir už ją atlyginama vandens tiekėjams – be abejo, vandenpylės įrengiamos.
„Atgaivinti seniau buvusias kolonėles miestų centruose tikrai yra gera miestų vadovų iniciatyva. Už šių kolonėlių priežiūrą vandens tiekimo įmonėms turėtų būti papildomai sumokama, nes pagal Geriamojo vandens įstatymą įmonės vartotojams turi teikti tik geriamąjį vandenį. Tačiau, jei tokios paslaugos reikia ir už vanadenpylių priežiūrą bus atlyginta, esam pasiruošę ją suteikti“, – tikina B. Miežutavičius.
Bronius Miežutavičius
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas
