1.1 C
Visaginas
2024 / 04 / 19

„Nemokamos medicinos“ mitas sparčiai griūva

Ar jau skaitėte?

mediko-uzrasaiApie tai, kad nemokamas gydymas Lietuvoje yra mitas, medikų bendruomenėje kalbama jau seniai. Ne paslaptis, kad nemažai konfliktų tarp gydytojų ir pacientų kyla todėl, kad valstybė neapmoka visų reikalingų tyrimų. Pacientai darytis mokamus tyrimus atsisako, o gydytojai dėl to negali jų visapusiškai ištirti ir paskirti efektyviausio gydymo.

Mūsų Konstitucijos 53–as straipsnis sako, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Ir kad įstatymas nustato nemokamos pagalbos teikimo tvarką. Žodžiu, Konstitucija numato, kad žmogus turi gauti pagalbą, bet niekur nėra parašyta, kad jis turi visą pagalbą gauti nemokamai.

- Reklama -

Ir nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad mūsų Konstitucijoje įtvirtintos tik gyvybiškai būtinos nemokamos medicinos paslaugos, mūsuose vis dar gajus įsitikinimas, kad gydymas yra nemokamas. Tai viešai deklaruoja Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tačiau realybė kalba už save. Gydymo įstaigos teigia, kad jau pavargo dirbti nuostolingai, nes valstybė už jų paslaugas sumoka nepakankamai. Pacientų kantrybė irgi senka – nustatyta, jog jiems patiems tenka susimokėti praktiškai antra tiek, kiek skiria valstybė. Ar mūsų sveikatos apsaugos sistema galėtų veikti taip, kad užtikrintų visų interesus ir gydymo kokybę?

Vieša paslaptis – „nemokamas gydymas” visgi kainuoja

Norint gauti kokybiškas medicinos paslaugas, už jas kažkas vis tiek turi mokėti: pacientas, valstybė, draudimo kompanijos ar kt. Ir tas mokestis turi būti adekvatus suteiktai paslaugai. O dabar yra visiška takoskyra tarp reikalavimo ir apmokėjimo. Valstybė nėra pajėgi padengti paslaugų sąnaudų, o gyventojai mokėti už jas ne visada nori.

„Jeigu gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK), netgi draudžiama prašyti sumokėti skirtumą tarp realios paslaugos kainos ir valstybės apmokamos paslaugos. O ir patys pacientai, žinodami, kad neprivalo mokėti šio skirtumo, skundžiasi poliklinikų, ligoninių vadovams, TLK apie pažeistus jų interesus. Visi žino šitą absurdišką situaciją, bet garsiai bijo pasakyti, bijodami visuomenės reakcijos“, – sako Pašilaičių šeimos sveikatos centro direktorė Eglė Galgauskienė.

Finansavimas – juokingai mažas

- Reklama -

Didžiausia problema yra nepakankamas gydymo paslaugų apmokėjimas. Už vieną pacientą, pasirinkusį jį gydantį gydytoją ir prisirašiusį toje sveikatos priežiūros įstaigoje, TLK už jo gydymą šiai įstaigai per mėnesį moka  vos apie 2,50 Eur (įkainis skiriasi priklausomai nuo paciento amžiaus). Už šiuos pinigus reikia mokėti atlygimą personalui, komunalines paslaugas, šildymą, tyrimus, instrumentus, tvarsliavą, medicinines priemones, instrumentų sterilizavimą ir t.t. Be to, privačios įstaigos dar moka patalpų nuomos mokestį. Kadangi priemokos yra draudžiamos, kitų pajamų šaltinių įstaigos negali turėti.

Pacientai net nesupranta, o ir nesiteikiama viešai pasakyti, kiek gi kainuoja jų priežiūra. Ir visiškai nesvarbu, kiek kartų tas žmogus lankėsi gydymo įstaigoje. Yra net manančių, kad gydytojas gauna apmokėjimą už kiekvieną apsilankymą, tad tik „turėtų džiaugtis, kad taip dažnai vaikštau“.

Yra situacijų, kai TLK apmokamo tyrimo kaina yra mažesnė, nei ją teikiančios laboratorijos kaina. Pacientams didinami privalomų atlikti tyrimų sąrašai, bet adekvačiai nedidinamas apmokėjimas už paciento priežiūrą.

Pasak Fabijoniškių šeimos klinikos akušerės-ginekologės Ingridos Pūkienienės, dabartinė finansavimo tvarka primena situaciją, kuomet už opelio kainą norima nupirkti mersedesą. Įstaigos ir gydytojai nuolat apkraunami įvairiais privalomais atlikti tyrimais ir pacientų priežiūros metodikomis, tačiau finansavimo tam nėra skiriama.

- Reklama -

„Norint išlaikyti kokybiškoms paslaugoms suteikti reikiamą darbuotojų skaičių, reikia labai stengtis, kad pacientai pasirinktų tavo gydymo įstaigą. O pacientų srautas prie gero gydytojo kabineto durų sudaro ilgas eiles, kurias mažinti liepia SAM. Norint, kad įstaiga gyvuotų, o ne merdėtų, gydytojas turi aptarnauti daug pacientų, todėl trumpėja vizito laikas ir dažnai apie darbo kokybę tiek profesine, tiek psichologine prasme net galvoti nelieka laiko“, – teigia ji.

Svarstoma apie legalias priemokas privačioje medicinoje

Bet kuris žmogus turi pasirinkimo teisę, kokioje gydymo įstaigoje gydytis – paprastoje valdiškoje poliklinikoje ar prabangiame tik privačiai ir komerciniais pagrindais dirbančiame medicinos centre. Tačiau dar yra ir turėtų būti legalus tarpinis variantas su pilna informacija ir laisvu pasirinkimu žmonėms, kurie nori legaliai primokėti už pagerintą priežiūrą pagerintą komfortą, kad paslaugų teikėjas gautų dali lėšų skirtų pacientų gydymui iš PSDF fondo ir dalį privačių, paties paciento sumokėtų pinigų. Tuomet viskas stotų į savo vietas – gydymo įstaiga būtų aprūpinama dvejopo pobūdžio įplaukomis, gydytojo darbo laikas apmokamas legaliu oriu atlygiu, klinika galėtų investuoti į komforto priemones klientui, klientas nesijaustų blogai, kuomet pašlijus sveikatai turėtų už gydymą mokėti pats, nors visą gyvenimą mokėjo mokesčius.

„Labai aiškiai ir garsiai reikia pasakyti – nėra ir negali būti vienodo gydymo visiems, nėra visai nemokamos medicinos, nes valstybė nėra pajėgi sumokėti visiems norintiems už viską. Valstybė moka krepšelio principu ir pagal apmokėjimo dydį tai būtų galima prilyginti „ECO standartui“. Juk visi mes nevienodai valgome, nevienodai rengiamės, taigi, nevienodai ir gydomės. Ir poreikiai visų skirtingi. Senjorai – dažnai jie linkę verčiau palaukti, nei mokėti papildomai – tikriausiai eitų į valdiškas poliklinikas. Trumpam sugrįžę emigrantai rinktųsi tik privačią mediciną ir komercines paslaugas. Jauni žmonės neturi laiko, todėl jiems reikia, kad juos kažkas apsiimtų administruoti. O administravimas irgi turi savo kaštus. Kodėl mums nekyla klausimų, kai perkant bilietus į teatrą internetu yra taikomas kelių eurų administravimo mokestis? Tai kodėl oficialiai neįsivedus simbolinio 1 Eur „vizito“ mokesčio pas šeimos gydytoją? Už patiesaliuką, už tualetinį popierių tualete, už vandenį, WI-FI prieigą ir už muziką registratūros erdvėje“, – siūlo AND klinikos vadovė Vaida Raubienė.

Gydomės valdiškai, bet su „dovanomis”

Tai kas šiandien realiai yra nemokamas gydymas? „Realiai tai visiškai neaišku. Vieša paslaptis, kad už paslaugas pacientai gydytojams „atsidėkoja”. Tokia praktika klesti antrinio ir tretinio lygio įstaigose. Todėl teoriškai yra nemokama. Bet realiai norint gauti kokybišką gydymą turi mokėti – tą rodo ir korupcijos lygio tyrimai. Gydytojų ir slaugytojų atlyginimai šiuo metu yra nedaug didesni už minimalų ir yra 5–10 kartų mažesni nei užsienio valstybėse. Galime imti kaip pavyzdį tą pačią Estiją, kurioje gydytojų atlyginimai yra apie 3 kartus didesni nei pas mus“, – lygina šeimos gydytoja Rosita Mačiulaitienė.

Jai pritaria ir V. Raubienė: „Ar ne pati VLK deklaruoja, kad nemokėkite legalaus paslaugos pagerinimo skirtumo, o eikite į valstybines gydymo įstaigas? Juk tai dažnu atveju reiškia viena – už pagerintą priežiūrą tenka nešti „dovanas”. Nėra lygybės nei tarp pacientų, nei tarp gydymo įstaigų, nei tarp specialistų, kurie vienaip ar kitaip gydo, bet gydo tikrai skirtingai. Eilinis gydytojas, kuris turi darbo vietą, nėra motyvuotas stengtis nei dėl pacientų, nei dėl eilių sumažinimo. O apsišvietęs, daug stažuočių savo sąskaita įgijęs, daug pasaulio medicinos centrų aplankęs, nepriklausomai nuo to, ar darys 4–5 operacijas per dieną, ar laikydamasis VLK normų neviršys 1–2 operacijų per dieną, gaus tą pačią gydytoją žeminančią algą net pačiose vedančiose valstybinėse Lietuvos gydymo institucijose“.

Problemos sprendimo būdų yra

Medikai sutartinai tvirtina, kad situaciją reikia spręsti nedelsiant. Finansavimas medicinos centrams turėtų būti bent 2 kartus didesnis. Kalbant apie šeimos gydytojo instituciją, kitose šalyse procentas nuo visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų yra 2 kartus didesnis nei Lietuvoje. Ten taip pat skiriamas ir didesnis procentas nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Problemą galėtų išspręsti užsienyje populiarus papildomas sveikatos draudimas, kuriuo žmonės draustųsi patys ir apmokėtų tas paslaugas, kurių nepadengia ligonių kasos. Tuomet įstaigos paprasčiau galėtų skaičiuoti, kokios paslaugos teikiamos nemokamai, kokios – mokamai, o paslaugų kokybė dėl to tik gerėtų.

„Valstybė turėtų arba ženkliai padidinti finansavimą, arba viešai pripažinti, kad ji nepajėgi išlaikyti „nemokamos“ sveikatos priežiūros ir įteisinti priemokas. Pavyzdžiui, galėtų būti 1 Eur priemoka už vizitą arba 100 Eur priemoka už prisirašymą metams ir pan. Manau, kad pacientai per daug nenukentėtų, tačiau sumažėtų nereikalingų vizitų. O įstaigos, konkuruodamos dėl ligonių, priemokas darytų minimalias. Realiai nepakėlus reikšmingai įkainio ir neišsprendus gydytojų ir slaugytojų atlyginimų klausimo, negalėsime kalbėti apie kokybišką ir prieinamą paslaugą. Ir toliau bus reikalaujama kyšių. Jauni gydytojai, kurie nenori taikytis su tokia situacija, išvyks svetur. Jau ir dabar vidutinis gydytojų amžius Lietuvoje yra apie 50 metų ir jis sparčiai didėja“, – mano šeimos gydytoja R. Mačiulaitienė.

Žygimantas Kvartūnas
Rinkodaros vadovas
Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame

Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį...

Konspektavimas kamera ir virtuvės šedevrai: 5 programėlės, kurios pravers studentui

„Jei mokslas – šviesa, kodėl studentui nuo knygų akyse tamsu?“, – retoriškai klausia studentiška išmintis. Įsibėgėjus mokslo metams daugelis studentų jau spėjo pamatyti ir tamsiąją šio gyvenimo etapo pusę – konspektavimą iki rankos išsekimo,...

Prancūzija gelbės Amazonės miškus: rengiasi riboti sojos naudojimą

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...