Pirkėjas, paskubomis pažvelgęs į laikrodį, palinkčioja galva, čiumpa garuojantį vienkartinį kavos puodelį ir išskuba pro duris, nes jau vėluoja į susitikimą. Už jo eilėje stovėjęs turistas taip pat užsisako kavos išsinešimui, kaip ir trypčiojantis studentas, skubantis į paskaitą. Nors toks pasirinkimas tapo įprastas ir patogus, jo padariniai sukelia labai skausmingus padarinius aplinkai. Vienkartinių popierinių puodelių gamybai per metus iškertama net 20 mln. medžių.
Masinis kavos išsinešti vartojimas ne tik miesto kavinėse, bet ir institucijose, ypač universitetuose, paskatino organizuoti akciją „Mokėk už gėrimą, ne už pakuotę“ Kauno technologijos universitete (KTU).
Lapkričio 21-27 d. KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (Studentų g. 50), Statybos ir architektūros fakulteto (Studentų g. 48) bei Cheminės technologijos fakulteto (Radvilėnų pl. 19) kavinėse „FreshSpot“, perkant kavą savo daugkartiniame puodelyje, karštam gėrimui bus taikoma 20 proc. nuolaida. Šia iniciatyva Universitetas prisideda prie Europos atliekų mažinimo savaitės (EWWR).
KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) doktorantė Valdonė Daugėlaitė atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje per metus susidaro apie 40 mln. vienkartinių popierinių puodelių, kurie šiai dienai šalyje neturi perdirbimo galimybių.
„Universitetuose kasdien juda dideli studentų srautai – jaunimas ruošiasi atsiskaitymams, vyksta paskaitos, egzaminai, darbas grupėmis, kuris kartais užtrunka ilgiau, taigi kava ar arbata išsinešti yra puiki priemonė atsipalaiduoti, pailsėti, pasiruošti darbui“, – pažymėjo jaunoji tyrėja.
Dideli vienkartinių popierinių puodelių kiekiai – tai potencialios atliekos, todėl atsakingiausias vartotojo pasirinkimas – vienkartinių puodelių vengimas, daugkartinio pasirinkimas.
Tapo mados reikalu
„Mokėk už gėrimą, ne už pakuotę“ akcija – tai atsakas į masinę vienkartinių pakuočių naudojimo kultūrą visuomenėje. Nors kava išsinešti tapo neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalimi, kavinės tenkina vartotojų poreikį, diktuojamą pasaulinių tendencijų ir teikia kavos išsinešti paslaugą, tačiau vartotojai turi pagalvoti kokį poveikį daro kiekvienas jų pasirinkimas“, – kalbėjo V. Daugėlaitė.
Akcija siekiama atkreipti KTU studentų dėmesį į vartojimą, skatinti atsakingą elgseną: „Kiekvienas pasirinkimas turi didžiulę įtaką ilgalaikėje perspektyvoje, todėl visuomenės elgesio pokytis, t.y. perėjimas nuo vienkartinės prie daugkartinės pakuotės, gali iš esmės keisti ir pačių kavinių elgesį“, – įsitikinusi pašnekovė.
Pirmuosius komercinius vienkartinius puodelius, vadinamus „Dixie Cups“, daugiau nei prieš šimtmetį – 1907-iais – Bostone (Masačiūsetso valstiją, JAV) sukūrė teisininkas Lawrence‘as Luellenas.
„Pagrindinė vienkartinių puodelių atsiradimo priežastis buvo mikrobiologinio užterštumo grėsmė, geriant vandenį iš daugkartinių stiklinių ir kitų indų, viešai prieinamose vandens tiekimo vietose, – pasakojo KTU tyrėja. – Ir šiandien pakuotės pirminė funkcija – apsaugoti gaminį, garantuoti jo saugumą vartotojui – tačiau laikui bėgant popieriniai puodeliai pritapo mūsų kultūroje dėl vartotojiškumo ir patogumo.“
Jos nuomone, sėdėjimas kavinėje ir kavos gėrimas iš keramikinio puodelio nebetenka prasmės: „Šiandienos vartojimas yra beprotiškas. Puodelis skubančios moters rankoje, kuri būtinai yra madingai apsirengusi ir stilinga – tai vienas iš marketingo triukų, darantis didelę įtaką vienkartinių kavos puodelių naudojime ir tapo madingo, šiuolaikiško žmogaus atributu. Tokia jau mūsų visuomenė – vartotojiška ir išlepusi nuo pigių vienkartinių prekių gausos.“
Skatina naudoti daugkartinius puodelius
Didžiausias pasaulio kavos tinklas pagal kavinių skaičių yra Amerikos „Starbucks“, kuris 2015 metais turėjo 22 557 kavinių. Tuo tarpu Lietuvoje didžiausi šie kavinių tinklai: „Coffee Inn“, „Vero Cafe“, „Caif Cafe“, „Šviežia kava”.
„Gėrimų išsinešti kultūrą formuoja ne tik šie populiariausi kavinių tinklai, bet ir kiti sistemos dalyviai, kaip degalinės, kurių Lietuvoje yra apie 517, pardavimo automatai įvairiose viešo naudojimo vietose: oro uostuose, stotyse, prekybos centruose, universitetuose, ligoninėse, – vardijo V. Daugėlaitė. – Taip pat maisto restoranai, spaudos kioskai ir kitos vietos.“
Pašnekovės teigimu, Lietuvoje į šią problemą pamažu atkreipiamas dėmesys, ypatingai kuomet pasauliniai kavos išsinešti tinklai, tokie kaip „Starbucks“, „McCafe“, „Costa Coffee“, jau kurį laiką bando mažinti poveikį aplinkai, kuriant naujus puodelių dizainus, puodelių grąžinimo sistemas, skatinant naudotis daugkartiniais puodeliais, atliekant bandymus biologiškai skaidžių puodelių kūrimui. Jaunoji KTU tyrėja priduria, kad įmonių pasirinkimus sąlygoja ir pakuotės kaina.
Prevencinių skatinamųjų priemonių yra įvairių, reikia tik verslo, valstybės įstaigų, visuomenės noro ir vieningo požiūrio bei strategijos.
Vien tik rūšiuoti nepakanka
KTU Žaliojo universiteto koordinatorė Inga Gurauskienė pataria vadovautis 5P principu: „pergalvok poreikius“, „pamažink“, „pakartotinai naudok“, „perdirbk“, „paversk kompostu“. Jos teigimu, didžiausią atliekų kiekį sudaro pakuočių atliekos, todėl vienkartinių pakuočių vengimas yra žingsnis darnesnio vartojimo link.
„Šūkis „Rūšiuoji – vadinasi mąstai“ nepakankamas. Atliekų vengimas ir efektyvus išteklių naudojimas, o ne atliekų tvarkymas yra sąmoningos visuomenės rodiklis. Vien tik rūšiuoti nepakanka – svarbiausia mąstyti planuojant ir įsigyjant“, – teigė I. Gurauskienė.
Anot pašnekovės, pagal beatliekio gyvenimo būdo koncepciją aukščiausias prioritetas yra minimalizmas, t.y. vengimas įsigyti daiktus, be kurių galima išsiversti, nemažinant gyvenimo kokybės. „Atsižvelgiant į šių metų Europos atliekų mažinimo savaitės tematiką, kviečiame studentus ir visą akademinę bendruomenę vengti atliekų, mažinant pakuočių kiekį: plastikinių maišelių sveriamiems produktams, vandens plastikiniuose buteliuose, vienkartinių kavos puodelių ir kitų“, – kalbėjo KTU Žaliojo universiteto koordinatorė.
I. Gurauskienė pataria vietoje vienkartinių rinktis daugkartinius kelioninius termopuodelius, metalines vandens gertuves ar drobinius maišelius.
„Tokiu būdu ženkliai sumažės išteklių naudojimas vienkartinių pakuočių gamybai, mažės susidarančių atliekų kiekis ir svarbiausia pagerės mūsų pačių sveikata“, – vardijo KTU APINI lektorė.
Akvilė Sebežiova,
Kauno technologijos universitetas
