11 C
Visaginas
2024 / 03 / 28

Alergiją reikia pradėti gydyti kuo anksčiau

Ar jau skaitėte?

Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytojos alergologės (iš karės) Jūratė Greičiuvienė ir Dina Striūpaitienė pastebi, jog alergijos kamuoja vis daugiau žmonių.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytojos alergologės (iš karės) Jūratė Greičiuvienė ir Dina Striūpaitienė pastebi, jog alergijos kamuoja vis daugiau žmonių.

Nebestebina alergologų net ir viduržiemį diagnozuojama šienligė – alergija, sukelta žiedadulkių. Ir ne tik todėl, kad ore sklando iš šiltesnių kaimyninių kraštų su vėjo gūsiais atkeliaujantys alergenai – medžių žiedadulkės. Ir mūsų gamtos išdaigos nesiliauja stebinti – prieš sausio šalčius jau buvo pražydę beržų žirginėliai ir alergologų pagalbos prireikė šienligės varginamiems žmonėms. Čiaudulys, ašarojančios akys, peršinti gerklė – dažną klaidinantys požymiai žiemą. Žmogus galvoja, jog peršalo. Bet kai peršalimo požymiai kartojasi tuo pačiu metų laiku, alergologės ragina pagalvoti apie galimą susirgimą alergine liga, kurią sparčiai platina ne tik žiedadulkės, bet ir didėjanti aplinkos tarša, nesaikingas gydymasis vaistais, neracionali mityba, būtyje naudojama chemija.

- Reklama -

Nesiliaujanti sloga – klaidina

Kai žiemą užklumpa sloga su visais ją lydinčiais varginančiais simptomais, dažniausiai galvojama apie peršalimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos alergologės Jūratė Greičiuvienė ir Dina Striūpaitienė pastebi, jog vis daugėja įsisenėjusių ligos atvejų ir ragina žmones nedelsti – kreiptis į šeimos gydytoją vos pasireiškus ligai. Vaikų ir suaugusiųjų alergologės teigia, jog tuomet ir pasveikti lengviau, ir kainuoja mažiau

Didysis medžių žydėjimas – ne už kalnų. Anot alergologės Jūratės Greičiuvienės, ypač alergiškus žmones įaudrina beržų žydėjimas. Tie, kuriems jau diagnozuota alergija beržų ąžuolų, alksnių žiedadulkėms neretai sulaukia ligos paūmėjimo, vos nutirpus sniegui. Gamta keičiasi ir sezoniškumas nebėra toks ryškus, tad alergologių nestebina, kai alergijos užklumpa pavasariui dar neatėjus. Tad ir alergiškiems žmonėms sunkiau suprasti, kada jau prasideda beržų žirginėlių žiedadulkių audros. Alergizuojančių žiedadulkių poveikio, pasak gydytojos, galima išvengti. Reikia medžių žydėjimo metu mažiau būti lauke, saugotis, kad žiedadulkės mažiau patektų į patalpas. Tam kambariai vėdinami vėlesniu paros metu arba langai dengiami drėgna užuolaida. Grįžę iš lauko alergiški žiedadulkėms žmonės plauna rankas ar maudosi ir pašalina parsineštus alergenus, sukeliančius ne tik slogą, nosies užgulimą, čiaudulį, akių ašarojimą, bet ir sausą kosulį, dusulį, oro stygių.

Medžių nužydėjimu problemos nesibaigia: netrunka pražysti žolynai: kietis, smilgos, žiemkenčiai – rugiai, kviečiai, gysločiai ir šienligė vėl virkdo jautriuosius.

Alergenai slypi ir namuose

- Reklama -

Alergenais vadinamos organizmui svetimos medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas. Pasak gydytojos Jūratės Greičiuvienės, tai yra antigenai, prieš kuriuos žmogaus organizme gaminasi antikūnai. Alergenai yra labai įvairūs: maisto produktai, dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, įvairūs buityje ir pramonėje naudojami chemikalai, galintys sukelti alergines reakcijas.

Manoma, kad jau nėštumo metu alergiją sukeliantys veiksniai gali patekti per placentą į vaisių. Pavojingiausi – pirmieji trys nėštumo mėnesiai bei penktasis-septintasis nėštumo mėnesiai, kai vaisiaus reaktyvumas alergenams yra itin didelis. Pasak gydytojos, jau ką tik gimęs kūdikis gali turi didelę riziką susirgti alerginėmis ligomis.

Nelengva bus auginti tokį vaiką, jei jis alergiškas buityje esantiems alergenams, kurių išvengti sunku. Dažnai vaikai alergiški dulkių erkutei, naminių gyvūnų epiteliui – viršutiniam odos sluoksniui. Buities alergenų išprovokuota alergija vargina vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų: vieni dirba su chemikalais, o kiti nesaugiai elgiasi buityje, naudodami chemijos priemones, ir išprovokuoja alergines reakcijas. 25-erius metus alergologės darbą dirbanti gydytoja Jūratė Greičiuvienė pastebi, jos cheminių priemonių plitimas buityje labai padidino alergiškų žmonių gretas. Ypač, kai švaros priemonių naudojama nesaikingai. Gydytoja prisiminė atveją, kai moteriai niekaip nepavyko nustatyti alergijos sukėlėjo, kol ji prasitarė, jog tais pačiais milteliais ir maudosi, ir plauna indus. „Jei chemijos priemonės naudojamos pagal instrukciją – retai pakenkiama sveikatai“, – pastebi gydytoja.

Alergija nusitaiko į skirtingus organus-taikinius. Tai gali būti oda – alergija pasireiškia niežuliu, pleiskanojimu, paraudimu, bėrimu, pūkšlėmis. Gali būti sudirginta kvėpavimo sistema – alergija pasireiškia sloga, bronchų astmos simptomais, apsunkintu kvėpavimu. Dėl alergijos sutrinka ir virškinimo sistema – žmogus viduriuoja, vemia, jam raižo pilvą. Akys dėl alergijos parausta, niežti, ašaroja. Alergijai prasiskverbus į širdies ir kraujagyslių sistemą, gali išsivystyti stipriausia alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, kurio metu žmogus gali netgi mirti.

- Reklama -

Alergologės ragina nedelsti, kai kurie nors iš minėtų simptomų vargina vaikus ar kitus artimuosius.

„Kreipkitės į alergologą, kuris, atlikęs reikiamus tyrimus, nustatys alergijos priežastį ir skirs tinkamą gydymą“, – ragina patyrusi alergologė J. Greičiuvienė ir patikina, jog alergiją reikėtų pradėti gydyti kuo anksčiau.

Alergiją maistui išduoda oda

Pastebimai daugėja žmonių, varginamų maisto alergijos. Neracionali mityba nekokybiškais maisto produktais, kuriuose yra įvairiausių stabilizatorių, konservantų, maistinių dažų, antioksidantų, provokuojančių alergijas. Pasak alergologės Dinos Striūpaitienės, dažniausiai maisto alergija pasireiškia veido odoje, kuri parausta. Gali alergija išplisti ir į kitas kūno vietas, imti odą niežtėti.

Alergines reakcijas gali sukelti įvairūs maisto produktai. Vienus alergizuoja lazdyno riešutai, kitus – žemės, graikiniai riešutai ar migdolai. Alergijas sukelia ir pienas, bulvės, salierai, kiaušinio baltymas ir trynys, morkos, pomidorai, menkė, krevetės ir daugelis kitų maisto produktų.

Medikų pagalbos prireikia ir pacientams, kuriems maisto alergija pasireiškia ūmine dilgėline. Tai – staiga atsirandantis ir greitai išnykstantis (1-24 val. trunkantis) niežtintis bėrimas plintančiomis pūkšlėmis. Kitiems medikės stebi gilesnių odos sluoksnių bei poodžio pabrinkimų. Dažniausiai patinsta vokai, lūpos, ausys, plaštakos, pėdos.

Dažniau į alergologus kreipiasi pacientų ir dėl atopinio dermatito – lėtinės uždegiminės odos ligos, pasireiškiančios stipriu niežėjimu ir simetriškai išsidėsčiusiais bėrimo židiniais. Dažniausi atopinio dermatito sukėlėjai – maisto alergenai.

Į alergologų kabinetą patenka ir pacientų, varginamų virškinimo trakto sutrikimų. Kai žmogų pykina, vargina vėmimas ar viduriavimas, skauda pilvą, neretai jis nuskuba į infektologo kabinetą. Bet paaiškėja, jog ligos sukėlėjai – ne infekcijos, bet alergenai. Nemalonūs pojūčiai gali pasireikšti praėjus kelioms minutėms ar dviems valandoms nuo sąlyčio su maisto alergenu.

Alergizuojantis maisto produktas gali išprovokuoti ir burnos alergijos sindromą. Pasak alergologės J. Greičiuvienė, klinikiniai simptomai atsiranda gana greitai, dažniausiai dar valgant ir trunka 5-30 minučių. Ima niežėti lūpas, liežuvį, gomurį, ryklę. Gali ir deginti, net tinti, parausti. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia paaugliams ir suaugusiems.

2-3 savaičių kūdikiams maisto alergijos simptomu gali būti smulkių kraujgyslių išmatose. Vėliau maisto alergija kūdikiams pasireiškia odos bėrimu. Nuo dviejų metukų vaikai pradedami gydyti dėl alergijos.

Alergologės pastebi, jog dažnas alergijos varginamas žmogus delsia kreitis į gydytojus, laukia kol požymiai praeis, o liga tik gilėja. Todėl parariama kuo skubiau kreiptis į alergologą, vos pajutus pirmuosius ligos simptomus. Gydytojos alergologės, atlikę alergologinį tyrimą, gali nustatyti alergijos priežastį ir pradėti gydymą. Sergančiajam specifinėmis dozėmis leidžiamas alergenas ir organizmas palaipsniui pratinamas, kol į alergeną nebereaguoja.

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė

Zitos KATKIENĖS nuotr.

 

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Skaitmeninis CO2 pėdsakas: aplinkai kenkiame net naršydami instagrame

Tvarų gyvenimo būdą dažniausiai siejame su atliekų rūšiavimu, apsipirkimu iš antrų rankų ar gamtos išsaugojimu, tačiau vargu, ar susimąstome, kokį poveikį aplinkai daro paprasčiausias naršymas internete. Norint puoselėti tvaresnį gyvenimo būdą, reikėtų atkreipti dėmesį...

Konspektavimas kamera ir virtuvės šedevrai: 5 programėlės, kurios pravers studentui

„Jei mokslas – šviesa, kodėl studentui nuo knygų akyse tamsu?“, – retoriškai klausia studentiška išmintis. Įsibėgėjus mokslo metams daugelis studentų jau spėjo pamatyti ir tamsiąją šio gyvenimo etapo pusę – konspektavimą iki rankos išsekimo,...

Prancūzija gelbės Amazonės miškus: rengiasi riboti sojos naudojimą

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...