500 eurų kas mėnesį į pensijų fondą ar gyvybės draudimą – tokią gerovę savo piliečiams programuoja Estija. O ką pasiūlys Lietuva?
Po dvidešimties ar trisdešimties metų išėjimas į pensiją Lietuvoje ir Estijoje gali skirtis kaip diena ir naktis, pastebi finansų ekspertai. Estija savo gyventojus skatina taupymui skirti iki 500 eurų per mėnesį arba 6000 eurų per metus – tokio dydžio lubas yra numatę šios šalies įstatymų leidėjai, nuo kurių gyventojams suteikiama galimybė susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio.
Modelis veikia septynerius metus
Estija savanoriškų pensijų fondų ir taupymo per gyvybės draudimą mokestinius klausimus pertvarkė prieš septynerius metus ir nuo to laiko sistema nėra keičiama – gyventojams sukurta stabili įstatyminė bazė ir paskata kaupti lėšas ateičiai ar juodai dienai ir jie ja aktyviai naudojasi.
„Ilguoju laikotarpiu tokio nuoseklaus ir ilgalaikio valstybės skatinimo nauda gyventojams akivaizdi – išėję į pensiją jie turi galimybę gyventi orų vakarietišką gyvenimą ir tuo pačiu leisti ateities vyriausybėms ramiai dirbti, nesukant galvos, iš kur paimti pinigų skurstantiems pensininkams”, – sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas.
Pasak finansų eksperto, Estija yra nustačiusi gana aukštas lubas taupymui – 6000 eurų per metus. Tai rodo, kad valstybė turi aiškią ilgalaikę viziją ir būtent toks gerovės lygis yra valstybės siekiamybė.
Pagal Estijos modelį, gyventojai raginami skirti palyginti dideles sumas – iki 500 eurų per mėnesį -savanoriškam kaupimui. Tokio dydžio įmokas gyventojai gali išskaičiuoti iš apmokestinamųjų pajamų pateikdami metinę pajamų deklaraciją, jei ši 6000 eurų suma neviršija 15 proc. visų tais metais gautų apmokestinamųjų pajamų.
„Vadinasi, turtingais žmonėmis Estija laiko asmenis, per metus gaunančius daugiau nei 40 tūkstančių eurų pajamų, arba daugiau nei 3300 eurų per mėnesį. Tik tokių žmonių asmeninio taupymo valstybė nebėra linkusi remti. Gaila, kad Lietuvoje kartelė nuleista itin žemai – 1000 eurų uždirbantis žmogus pas mus jau laikoma turtinguoju, kuris ne tik kad valstybės neskatinamas, bet, matyt, dar netgi turės mokėti ir didesnius mokesčius nei visi kiti gyventojai”, – skaičiuoja M. Dubnikovas.
Kaupti lėšas senatvei ir juodai dienai Estija savo piliečius skatina ir per pensijų fondus, ir per gyvybės draudimą.
Lietuvoje sumoka atsiimdami
Šiuo metu Lietuvoje gyvybės draudime ir III pakopos pensijų fonduose sukauptoms lėšoms taikomas atidėtas apmokestinimas – kasmet gyventojai gali susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų įmokų deklaruodami metines pajamas ir atgaudami dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Vis dėlto atsiimdami gyvybės draudime ar pensijų fonduose sukauptas lėšas gyventojai turi sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.
Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko, mokesčių išimtys Lietuvoje taikomos tik dviem atvejais – kai sukauptos lėšos atsiimamos likus 5 metams iki pensijos arba kai lėšas atsiima asmuo iki 26 metų, kai kaupė ne trumpiau nei 10 metų. Taip skatinama sukauptas lėšas naudoti pragyvenimui senatvėje arba apmokėti vaikų studijas ar savarankiško gyvenimo pradžią. Kaupiant III pakopos pensijų fonduose ne trumpiau nei 5 metus, išmoka taip pat neapmokestinama.
„Naujasis Seimas siūlo skatinimą pensijų kaupimui ir vaikams panaikinti lėšas kaupiant tik per gyvybės draudimą. Trečiosios pakopos pensijų fondų įmokoms galimybė susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio toliau galiotų”, – siūlomas naujoves įvardija A. Bakšinskas.
Aštuoniskart daugiau kaupiančiųjų, tačiau naikina
„Siūlymas naikinti skatinimą tik gyvybės draudimui nėra logiškas, nes gyvybės draudime savo ateičiai kaupia aštuonis kartus daugiau žmonių nei trečiosios pakopos pensijų fonduose”, – sako M. Dubnikovas.
Taip yra todėl, kad Lietuvoje gyvybės draudimas teisės aktuose yra reglamentuotas kaip lygiavertė savarankiško kaupimo pensijų sistemos dalis. Kitaip sakant – gyventojai gali rinktis, ar kaupti naudojantis gyvybės draudimo, ar III pakopos pensijų fondų, ar abiem paslaugomis. Tokia nuostata įtvirtinta Vyriausybės patvirtintoje Pensijų sistemos reformos koncepcijoje ir galioja iki šiol. Ši koncepcija taip pat numato ir būtinybę taikyti vienodas apmokestinimo sąlygas abiem šioms paslaugoms.
„Galimybė rinktis, kur kaupti lėšas senatvei, yra naudinga gyventojams, nes sukuriama didesnė konkurencija. Keičiant įstatymo nuostatas tik vienai sistemos daliai, bus sugriauta iki šiol veikusi savarankiško kaupimo sistema ir suteiktas prioritetas tik vienam būdui – tai yra pensijų fondams”, – sako M. Dubnikovas. Pasak eksperto, savanoriškas kaupimas pensijai, jei bus skatinamas tik per trečiosios pakopos pensijų fondus, praktiškai išnyks. Dėl to galiausiai Lietuvos gyventojai taip ir nesukaups savo oriai pensijai.
Estijos sistema galėtų veikti ir Lietuvoje
Pasak A. Bakšinsko, racionalu būtų pasiremti estiškuoju modeliu ir įvesti lubas abiem savarankiško kaupimo paslaugoms – tiek gyvybės draudimo, tiek trečiosios pakopos pensijų fondų įmokoms.
„Tokiu atveju būtų apribota galimybė gyventojų pajamų mokesčio skatinimu pasinaudoti tiems, kurie tiek gyvybės draudime, tiek pensijų fonduose kaupia didelėmis sumomis, o mokestinis skatinimas galiotų tik mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, nes būtent toks ir buvo naujosios valdžios nuogąstavimas – kad mokesčio išimtimi naudojasi turtingieji”, – sako Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Remiantis Estijos patirtimi, kur taikomas 6000 eurų metinis limitas įmokoms, asociacija siūlo Lietuvoje taikyti 5000 eurų įmokų limitą, nuo kurio būtų galima susigrąžinti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tai reiškia, kad maksimali suma, kurią būtų galima susigrąžinti, sudarytų 750 eurų sumą per metus.
Pasak gyvybės draudimo bendrovių, lubos galėtų įsigalioti jau nuo 2017 m. sausio 1 dienos ir galiotų naujoms bei pratęsiamoms sutartims.
„Tai būtų racionalus sprendimas, leidžiantis panaudoti kitose šalyse išbandytą gerąją praktiką. Jei būtų panaikintas mokestinis skatinimas tik gyvybės draudimui, bet paliktas pensijų fondams – tai akivaizdžiai trumparegiškas sprendimas. Žmonės moka skaičiuoti, labai greitai išaugtų susigrąžinamų įmokų į pensijų fondus dalis ir po kelerių metų vėl tektų keisti įstatymus. Tuo tarpu skatinimas turtingiesiems ir toliau galiotų, nes lubų nebūtų”, – sako A. Bakšinskas.
Artūras Bakšinskas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
